Trakų kultūros rūmai

Pelenų diena Tiltuose

Pelenija, Pelenė, Papelinė, Papelčius, Pelenų diena – tai kita diena po Užgavėnių.  Į Pelenijos dieną nusitęsia  Užgavėnių „karnavalo“dalis –  vežiojama pamėklė. Folkloristo Z. Slaviūno nuomone, tai  ta pati Užgavėnių Morė, o jos vežiojimas Pelenės dieną rodąs, kad senovėje pamėklė būdavo vežiojama ilgesnį laikotarpį. Vežiodami pamėklę, lankydamiesi  kaimynų kiemuose persirengę „vengrais“, ,,daktarais“ siūlo  „vaistų“ nuo persivalgymo ar patys prašo gėrimo ,,burnai  praskalauti”. Žmonės tikėjo, kad „pas ką pamėklę  atvelka, tam gerą padaro“. 

         Prisimenant senąsias tradicijas šią dieną  per Tiltus keliavo Užgavėnių metu pasiklydusi Morė. Ją lydėjo Trakų kultūros rūmų Tiltų padalinio valdytojai. Kelionės metu ant sodybų kiemo vartų buvo kabinami pelenų dienos patarimai, palinkėjimai, buvo giedama žiemos išvarymo  giesmė.  Vėliau Morė buvo sudeginta ir jos pelenais simboliškai pabarstyti kaimo laukai. Barstant pelenus  Tiltų padalinio valdytojai   linkėjo, kad Tiltuose geriau nei kitur žolė žalesnė, sodresnė  augtų, pušys laibesnės ir aukštesnės oštų, gamtos gėrybės gausiai augtų ir gyventojų derlius brandesnis užderėtų. O norėdami ir patys būti sveikesni, tai ir sau žandus pelenais išsitrynė. 

         Pelenų dienos pavadinimo kilmę galima traktuoti dvejopai. Užgavėnių Morė simbolizuoja vaisingumo dievybę. Ją deginant ant laužo įsivaizduojama, kad taip bus sunaikinamas joje glūdintis blogis ir žiema. Kita vertus, tikima, kad ši vaisingumo dievybė  atgimsta  pelenuose. Todėl   pelenai, likę po iškamšos sudeginimo, jau yra teigiami, „apvalyti ugnies“, tad jais Pelenų dienoje  barstomi laukai, gyvuliai, manant, kad tuomet bus derlingesnė žemė, kirminai nepuls daržovių  ir gyvuliai sveiki augs. 

          Krikščionybėjė pavadinimas kilęs nuo tą dieną šventinamų pelenų, kuriais pabarstomi  žmogaus plaukai priminimui, kad žmogus yra dulkė ir numiręs vėl virs dulke. Pelenai simbolizuoja  gyvenimo laikinumą. 

          Šią dieną ypač reikia laikytis griežto pasninko. Buvo paprotys Pelenų dienos rytą švariai iššveisti, išmazgoti visus stalus, indus, puodus, šaukštus, kad juose riebalų nė kvapo neliktų. Su pelenų diena prasideda ir Gavėnia, kurios metu žmonės gali gavėti,  savo valią ugdyti doru elgesiu, maloniu žodžiu, pagalba jos reikalingiems. Tai dvasinis pasninkas.  

          Taip pat buvo ir dabar  kai kur yra laikomasi   prietarų, draudimų susijusių su pavasario ir vasaros darbų sėkme. Tikima, kad  jei Pelenų dieną lyja ar pusto, tais metais  bulvės supus, jei tądien nieko nevalgysi, tai pavasarį anties lizdą su kiaušinais rasi. Patariama tądian  neverpti, nesiūti, neausti, nerišti juostų,  nes tada vasarą mėsa kirmys,  negalima lieti asloje vandens, plauti grindų, kitaip blusų privis, nekepti duonos, kad vasarą ji nepelytų. 

          Pelenų diena  baigiasi apeiginis kaimynų lankymas ir baigiamas   žiemos laikotarpio papročių ir apeigų ciklas

Trakų kultūros rūmų Tiltų padalinio 

kultūros renginių organizatorė

Vaiva Neteckienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *