Trakų kultūros rūmai

Kulinarinės Velykų tradicijos

Ne tik margučiai: kulinarinės Velykų tradicijos skirtingose pasaulio šalyse

Pavasarį gamta atgimsta, tad nenuostabu, jog svarbiausias Velykų simbolis yra kiaušinis, kuris įvairiai dekoruojamas – iš jo pasaulio tautos gamina įmantriausius patiekalus. Be keleto panašumų, Velykų valgiai įvairiose pasaulio šalyse skiriasi. Štai kaip atrodo velykinis stalas skirtingose pasaulio šalyse.

Lenkija

Be margučių, čia rasite ir daug kitų patiekalų iš kiaušinių. Pavyzdžiui, jajka faszerowany – tai kumpiu, sūriu, grietine ir garstyčiomis įdaryti kiaušiniai, kurie dar būna apvoliojami džiūvėsėliuose ir apkepinami. Arba biały barszcz (baltieji barščiai) – tai sriuba, gaminama iš ruginių miltų, bulvių, dešros, česnako, grietinės ir žinoma – kiaušinių. Pagrindiniam Velykų šventės patiekalui lenkai dažniausiai renkasi mėsą. Garnyrui patiekiamos bulvės, rauginti kopūstai, krienai ir tradicinė lenkiška duona, vadinama chałkaTradicinis velykinis desertas Lenkijoje yra babka wielkanocna – iš daugybės kiaušinių gaminamas pyragas, padengiamas saldžiu glaistu. Kitas populiarus desertas – tai džiovintų vaisių ir riešutų pyragas, vadinamas mazurek królewski.

Graikija

Beveik kiekvienoje graikų šeimoje rasite tris pagrindinius patiekalus – keptą ėrieną, raudonai dažytus kiaušinius ir tradicinę duoną, vadinamą tsourekiGraikai mėgsta skanauti įvairius užkandžius. Tai gali būti sūrio pyragėliai, alyvuogės, feta sūris ar ryžiais kimšti vynuogių lapai, vadinami dolma. Po užkandžių valgoma avgolemono – tradicinė sriuba, gaminama iš vištienos sultinio, citrinos sulčių ir kiaušinio trynio. Kitas populiarus valgis – špinatų ir sūrio pyragas, vadinamas spanakopita. Per Velykas dažnai valgomas sviestinis pyragas, vadinamas  galaktoboureko ar sviestiniai sausainiai su sezamo sėklomis. Viskas užgeriama stipria graikiška kava ir graikišku vynu.

Italija

Neapolyje gaminama neapolietiška casatiello – velykinė duona, kimšta dešra, sūriu ir kiaušiniais, kurie įkepami tiesiai į tešlą. Iš Bazilikatos regiono kilęs kitas populiarus patiekalas, vadinamas brodetto pasquale – tai sotus ėrienos ir šparagų omletas. Neretai ant velykinio stalo rasite ir velykinės sriubos, gaminamos iš kiaulienos, jautienos ir kopūstų. Itališkas Velykų pyragas, vadinamas colomba di Pasqua. Išvertus iš italų kalbos tai reiškia „Velykų balandis” – būtent šio paukščio formos ir yra garsusis kepinys. Colomba di Pasqua – tai saldus mielinis pyragas, barstomas cukraus pudra ir migdolais.

Ispanija

Rosquillas – tai velykinės spurgos, skoniu labiau primenančios pyragą, mat gaminamos iš raugintos tešlos. Kitas populiarus užkandis – torrijas – tai duonos riekelės, mirkytos piene, cukruje ir prieskuoniuose, o vėliau apvoliotos kiaušinyje ir apkeptos alyvuogių aliejuje. Įdomesnis patiekalo variantas – kai duona mirkoma vyne ir meduje, o iškepta apibarstoma cinamonu. Torrijas yra ypač populiarus užkandis Katalonijoje, dažniausiai patiekiamas Velykų antrąją dieną. Per pačias Velykas dažniausiai gaminamas mona de Pasqua pyragas. Šis pyragas yra didžiulės spurgos formos, o seniau į jo vidurį dėdavo kietai virtus velykius kiaušinius. Šiandien pyragas dažniau puošiamas šokoladiniais kiaušiniais, zuikiais ir kitomis dekoracijomis, pavyzdžiui, spalvingomis plunksnomis, įvairiomis figurėlėmis ir pan.

Austrija

Sultingas keptas kumpis yra pagrindinis patiekalas ant velykinio stalo Austrijoje. Kumpis yra tiesiog įkepamas į duonos tešlą arba troškinamas kartu su raugintais kopūstais – tuomet ir pati mėsa įgauna savotišką rūgštoką skonį. Populiariausias velykinis kepinys Austrijoje yra mielinis reindling pyragas. Reindling pyragas gali būti tiek saldus, patiekiamas kartu su džemu ir sviestu, tiek ir valgomas panašiai kaip duona kartu su kumpiu, dešrelėmis ir kiaušiniais.

***

Tradicinis Velykų pyragas – „Velykų boba“ – „Boba“ . Šis pyragas yra paplitęs ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Pagal senolių tradicijas „Velykų boba“ būdavo kepama specialiame aukštame moliniame inde, iškepus pyragui molinis indas buvo sudaužomas, o pati „boba“ padidėdavo, dėl to ir įgavo tokį pavadinimą.

„Citrininė velykinė boba“

Jums reikės: 350 g miltų, 120 ml grietinės, 100 g cukraus, 100 g sviesto, 4 kiaušinių, 4 šaukštelių citrinos sulčių 1,5 šaukštelio kepimo miltelių 1 šaukštelio tarkuotų citrinos žievelių 1 saujos razinų Glajui: 125g cukraus, 1 citrinos sulčių. Gaminimo eiga. Kiaušinius išsukite su cukrumi. Į gautą masę supilkite išlydytą sviestą ir grietinę. Viską sumaišykite. Miltus su kepimo milteliais persijokite per sietelį ir suberkite į juos tarkuotas citrinos žieveles, vandenyje išmirkytas razinas bei supilkite citrinos sultis. Šią masę sumaišykite su prieš tai ruošta mase. Gautą tešlą supilkite į sviestu pateptą kepimo formą ir apie 50min kepkite 180 laipsnių orkaitėje. Iškepusią velykinę bobą palikite atvėsti. Citrinos sultis plaktuvu suplakite su cukrumi. Gautu glajumi apipilkite pravėsusį pyragą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *